Monthly Archives: spalio 2008

Tai galėtum pavadinti ‘sudie’/
Paskutinę mūsų naktį mes važiuojam ratais ratais ratais. Jis bučiuoja švelniai mane visą, paskui klosto ištisą naktį prabusdamas, o aš tik norėčiau, kad jis mane apkabintų ir nė nenutuokiu, kad pabaiga jau taip arti. Bet ar buvo ta pradžia? Tie iliuzijų uostai ir plakančios širdys? Bent vienas pažadas, laikantis jį ir įpareigojantis mane?
Minčių vingiai platūs kaip Paryžiaus metrapolitenai. Nes šiukšlės neverkia, o tai, kas nereikalinga, žmonės į šiukšlyną išmeta kasdien. Todėl aš bandau negalvoti apie visas tas trapias akimirkas, kurias išgyvenau su juo. Ir man trūksta to jausmo, kai rodosi- visas pasaulis manyje. Bet dabar aš pranašesnė už visus, kurie jaučia, nes tai- ne meilė, tai- ambicijos.
O šiąnakt viskas skamba ir visi šoka, ir viskas baigta. O Dieve! Mano plaukai kvepia cigarečių dūmais. Aš geriu vieną viskio stiklą po kito.
Daugiau jokių bandymų. Neturėsiu jo kiek pastangų bedėčiau, kad ir kaip norėčiau. Pirmą kartą beginklė stoviu prie neįveikiamų užkardų. Pirmą kartą niekas nepriklauso nuo manęs. Gal todėl, kad nieko tikro nėra. O jei kas nors iš tikrųjų egzistuoja- aptikti bus labai sunku.

Prašau, paimkite mane į Prancūziją!

Tada tyla skamba kaip visos priežastys dėl iškylančių klausimų, o visi žodžiai- kaip lopšinės. O manopalangės nukrautos kičiniais gintariniais gyvenimo medeliais. Argi tai gyvenimas? Jūs tikriausiai juokaujate.
Sėdžiu prišnerkštoje svetimoje lovoje sena bohemiška lotoso poza. Aš tikiuosi, jis gers mano kraują, kol pasprings, //o.kaip aš to noriu// bet dabar mano stabdžiai cypia kaip ketaus fleitos la. Visi šitu dviejų pastarųjų dienų įspūdžiai- kaip žmogaus, kuris tiesiog nori būti normalus, košmaro superversija.
7 puodeliai nuostabios capuccino kavos per 11 valandų nepadeda nuryti to gumulo. Tai ne ašaros. Tai baimė, tik, kad baisai juokinga, nes meilė ir šlovė pirmą kartą lenktyniauja manyje.

jo!jo!taip!taip!taip!

nes visi keisti žmonės, kuriuos pažįstu, yra šitame prakeiktame filme. O aš stipri, kaip žaislinis tankas. Man skambinti varpeliais, giedoti, šokti ekstaziškai, kraustytis iš proto? Bet juk tai aš- Mėėėjaaa. Ir viskas pernelyg tikra.

ir ne tokio horizonto tikėjausi varganai kopdama į stebėjimo bokšteli.

Nouvelle Vague- Bella Lugosi’s dead.mp3

Norėčiau rašyti apie savo liūdesius, ilgesius, skausmus ir. Bet manau, kad. /dar vienas puodelis nuostabios kavos/ o man dar klaikiai baisu, kad neištversiu tiek laimės ir subliukšiu kaip tas rožinis balionas pievelėje prie degalinės, kurį mačiau vakar.
Tik jausiuosi geriau, jei jis liks. Nes jo bučiniai- melioniniai. Todėl elgiuosi truputį lengvabūdiškai. Todėl lyginu save su tom, kurių antakiai- labai plonai pešioti ir avietiniu blizgesiu pateptos lūpos. Nes jis mato mane kitokia. Todėl iš visko, kuo aš buvau, virstu vandeniu. Ir mokausi šokti su upėmis. Neskęsdama. Net nesušlapdama. Ir neišliejau dar nė vienos ašaros. O tai keista. Net man. Ir apima jausmas, kad leidžiasi dangus. Arba pasaulis kyla.
Bet aš tokia netobula. Ir plastikas lieka plastiku. Tai kas, kad kvepiančiu praba.

Todėl padedu taurę su mylimiausiu vynu į vietą. Kad nesudužtu. Kad vėl nesusipjaustyčiau.

Nes dabar jau tampa nebesvarbu, ką kalbėti, nes mane išlaisvinti gali tik tyla. Nes aš labai šalta ir abejinga nes jis nori mane tokią matyti. Nes aš paniškai bijau šitos rolės. Nes gyvenimas komedijos žanro filmuose skaudina, nes venų rodymas tik patvirtina, kad yra daug daugiau būdų ir kur kas paprastesnių sugriauti sau gyvenimą, nei kad mano suaugę.
Nes netoli botanikos sodo sėdime ant kažkokių užkaltų pusrūsių. Prieš akis- vanduo. Jis šildo
mano rankas savo delnuose. Nes šneku paikystes, visi juokiasi. Nes man nei linksma, nei šilta. Nes aš tik galvoju, kad mano kraujas galėtų būti geltonas. Nes man patinka spalvos. Nes dar skamba dainos apie blyškius veidus, juokingus pavojus ir žmonas grįžtančias su vaikais.
Nes labai nebenoriu klausytis viso to mėšlo apie turtingas širdis, žvirblius ir jaučius. Nes bijau pamiršti savo praeitį ir tapti vienu iš čia esančiųjų, kurie neturi nei veidų, nei vardų. Tik etiketes su ketvirta ir septinta abėcelės raidėmis.

Nes tik sėdėti susikibus už rankų ir gerti raudona “Beauvillon” yra grakštu. Ir negalvoti apie savo nuogumą, nuo kurio taip pavargstu. Nes man patinka stovėti užsispyrėliškai šituose
akligatviuose ir laukti, kol sienos atsivers. Nes patinka vietoj bučinio gauti gabalėli šokolado, o taip saugiau.

Nes žmonės daro viską, kad būtų bjauru.

Courtney_Saunders_-_Promise_Me.mp3