apie Buratinų princą.
28 liepos 2009
Komentarai išjungti - apie Buratinų princą.
Tomui Tomui Pomidorui.
Jis išsnigo puriu sniegu po mano kojomis ir pavirto lašančiais lašais. Pasibaigė paskutinėmis birželio dienomis ir.
Mano tėvas mylėjo rudaakes blondines. Dar buvo toks Paulius, kuriam dvokė iš burnos. O mano draugė netikėjo tuo Dievu, kuriuo tikėjau aš ir.
Mėlyni liežuvėliai nuo gervuoginių karamelių, lyg viskas būtų buvę pernai, kai aš dar buvau kitokia, o jis maitinosi savo skausmu, kartodamas kaip maldą: „tik šiaip mergiotė“, o aš gyvenau kaip visi ir.
Augau. O jis tapo žmogumi, už kurį meldžiausi kiekvieną naktį tam Dievui, kurio nėra ir tam, kuris yra, ir netgi tam, kuris visiems atseikėja vienodai- teisus tu ar kaltas ir.
Aš atidaviau jam kompasa ir džiaugiuosi, kad jis rado kelią, nes šaukdavo mane „Alisa“, o aš girdėjau plakant jo širdį.
Mano tėvas mylėjo rudaakes blondines. Dar buvo toks Paulius, kuriam dvokė iš burnos. O mano draugė netikėjo tuo Dievu, kuriuo tikėjau aš ir.
Mėlyni liežuvėliai nuo gervuoginių karamelių, lyg viskas būtų buvę pernai, kai aš dar buvau kitokia, o jis maitinosi savo skausmu, kartodamas kaip maldą: „tik šiaip mergiotė“, o aš gyvenau kaip visi ir.
Augau. O jis tapo žmogumi, už kurį meldžiausi kiekvieną naktį tam Dievui, kurio nėra ir tam, kuris yra, ir netgi tam, kuris visiems atseikėja vienodai- teisus tu ar kaltas ir.
Aš atidaviau jam kompasa ir džiaugiuosi, kad jis rado kelią, nes šaukdavo mane „Alisa“, o aš girdėjau plakant jo širdį.
Dieve, jeigu tu esi danguje, tegu tai liaujasi dabar.
