Pradžia » Be temos » Jis ir ji. Arba- „Mes turim skėtį“

Jis ir ji. Arba- „Mes turim skėtį“

15 liepos 2009

Visi prakeiksmai ir linkėjimai išsipildė. Vaikai negimė, o ašaros liko ašarom.
Užsirūkyti. Aš paaiškinsiu:
Baimė- gauti progą išeiti, išgėrus truputį daugiau, nei įprastai vyno, nors tai man grąžintų spalvas. Skambėti švelnia muzika, kai visi garsai nutrūksta, ir lieka tik vienas- neramus alsavimas šalia. Lašėti lašais ir pakibti varvekliais, nes sniegas ne baltas, laukiau kol ištirpo- tikėjau. Tai primena lietų. Todėl- pavadinu jį debesiu, nes tai tik lopinėlis blyškaus mano pasaulio, kuriame tampu svetima, nes iš visų pakampių, kaip benamės katės akys, žvelgia nelaimės. Lyg visi būtų dingę, mirę ar iškeliavę nežinia kur, o pasilikę tik tie, kurie nežino, ką reiškia žodis „baimė“.
Nes aš išmokau ilgėtis neliesdama šilkinių jo plaukų, tik aplankiusi šviesius jo miestus. Tikriausia tai pabaiga.
Ir paskutinės mano dienos mano mieste.
Taip, pasivadinęs juo ir ja, mano kraujas iškeliaus su laiškais.
Ir lietaus aš nebebijau.

Be temos

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos