„Vai už ką ir dėl ko tu pravirkdei mane, domino?“
Būna dienos, kai išgeriu tiek, kad su ašaromis akyse žvilgčioju į telefoną ir keikiu save už menkumą ir Buratinų Princą už tai, kad atėmė iš manęs viską, ką turėjau ir pavertė dalimi savęs.
O būna naktys,kai miegas atgręžia man nugarą, ir tada guliu plačiom akim stebeilydama į lubas. Juk aš miegu toje pačioje lovoje, kurioje, reikia pripažinti, sapnų tikrai nelaukdavom.
Bet labiausiai man patinka tokie rytai, kai jo pirštai nubėga mano nuoga nugara. Ir tik tylus kompiuterio dūzgimas, medžių šlamesys pro atvirą balkoną ir ilgi šešėliai ant geltonų jo kambario sienų. O kur dar kvapnus žaliosios arbatos puodelis ir prancūziški raguoliai ant palangės.
Ir nieko čia nepadarysi. Žaidimas jau įsibėgėjo, o aš sutikau su man pasiūlytom taisyklėm.
