Dovanų maišų epizodas.
Detalės. Išprotėjęs miestas. Prisodrinimas. Triukšminga, apšviesta ir spalvota griūtis. Gatvėse- mašinos, ryjamos kitų mašinų.
-Parodyk man, kaip tu padarai šį triuką, ir aš pažadu Tau, kad iš pirštų virpėjimo Tave atpažinsiu, mano prarastasis, niekad nepažintas keistuoli…
Rausvame danguje baugina žvaigždžių nebuvimas. Užnuodytoje naktyje tviska akli langai, aplink plėšriai kaukia automobiliai, be to, lyja- didelė maišatis. Tarp suglaustų delnų išauga tylos ir nesusikalbėjimo istorijų medžiai. As nebeverkiu, nes šitas lūžis, trūkis ar daugkartinis bilietas yra ta kaina, kurią moku už skausmingą monotoniją, kauptą daugybę mėnesių. Nes gyvenau įsitikinusi, kad pasaulis plokščias, o visata tolygi fantazijai. Bet juk nykias istorijas visuomet užpildo vienišos merginos. Šį kartą esu pernelyg padrika ir spontaniška. Jis- kaip mėlynas cikados sparnelis- patetiškas. Bučiuoja man rankas. Jis žavus. Bet aš nusiteikusi Karui.
Užaugau tikėdama, kad filmai šnabžda mūsų pačių paslaptis, o dabar gyvenu čia- tarp knygų rausvais kolenkoro viršeliais, rūbų parduotuvių mieste su Laisvės alėja, demonstruojančia prostitutėms būdingus papuošimus.
Jolanta, aš mylėjau Tave. Bet negali manęs saugoti. Aš esu kitame pasaulyje. Ir Tu negali manęs nuo jo patraukti.
Bet Tu iš tikrųjų pavojinga.
