Juodasis Lietus arba “O man nerūpi, nes aš nebijau”
Kai perku karameles “Dalojo” cukrainėje- ranka ant peties ir staigus bučinys į skruostą. Daugiau niekas taip nesisveikina. Ir kaip nesupratau, kad ateina link manęs. Nes niekas daugiau taip nevelka kojų ir nešššliurina laiptais. Vilki drobines pieno spalvos kelnes ir violetinius šilkinius marškinius. Savimeilę paglosto mano dovanotas gėlėtas šalikėlis ant kaklo. O su tuo auskaru lūpoj, turbūt jaučiasi itin madingas ir gražus. Bet su manim jis visada kitoks, nei su tais, su kuriais net sveikinasi lyg darytų milžinišką paslaugą. Aš jį vadinu Juoduoju Lietumi, nes tiesa sakant, vardo jis ir neturi. Tik pavardę.
Mes einam tada- nesvarbu kur, nes jis įsikimba man į parankę ir net sulinkęs pasakoja gandus apie bendrus pažįstamus, kurių aš nebepažįstu. Vaišinasi mano karamelėm, kas priverčia mano antakius klausiamai pakilti.
Tiesą sakant, nelabai mėgstu šį žmogėną. Bet jį visada labai malonu sutikti, nes jis elgiasi kaip draugas.
Paskui dar geriam kavą tokioj jaukioj vietoj, kur didelis sietynas palubėj prie baro ir rožinės kėdės. Jis ašžinaukąjimėgsta tonu užsako man didelį cappuccino ir juodos kavos sau. Pasakoja man apie savo dabartinį “mažulį”, kuris manęs nemėgsta. Turbūt todėl, kad laikau jį Juodojo Lietaus kale. Che. Ir aš kartais būnu arogantiška.
Su paskutiniu kavos šlakeliu jis pastebi, kad baigėsi karamelės. Teisingai- mano karamelės. Ir na, tai atrodo iš tiesų juokinga mums abiems, nes taip ir yra.
Ir nors muistausi ir linkiu: “Į sveikatą“, jis tempia mane atgal cukrainėn. Tik dabar perkam triufelius, nes net jis žino, kad negaliu jiems atsispirti.
Iki kol sutemsta sėdim ant suoliuko ir aptarinėjam praeivius. Tampam begėdžiais harmonijos drumstėjais. Net išdrįstu padėti jam galvą ant kelių. Jis glosto man plaukus. Sako, kad aš kaip iš nespalvotos fotografijos. O aš- kad norėčiau iš ten būti. Ir tik sutemus išdrįstu jam prisipažinti, kad esu nelaiminga.
Tik atrakinus buto duris, prisimenu, kad neturiu jo numerio.
Bet turbūt ir nereikia. Visada žinau, kur jį rasti.
Bet juk nekenčiu jo. Dievinamai.
