Pradžia » Be temos » Kai ruduo ir horizontai.

Kai ruduo ir horizontai.

27 spalio 2012

Esi šilti bučiniai ant mano šlaunų. Visi atodūsiai ir gilūs kvėptelėjimai. Rasa ant raudonų vynuogių kekių. Paskutinės dienos iki lapkričio ir visos visos po jo. Esi taškas, į kurį įremiu akis, kai ryju ašaras. Esi mano praeitis- storu sluoksniu nugulusi baldus, įsismelkusi į užuolaidas ir žmones. Esi kulka. Šuvis. Mirtinas.
Esi.
Nebeskauda. Viskas su laiku. Tik ar visas gyvenimas taip ir praeis be tavęs?
Bet dabar čia- lyg ant drobės gulantys potėpiai- naujo gyvenimo štrichai, nupūsti žvarbaus panemunių vėjo liepsnoja skruostai.
Bet sielvartas. Ar įmanoma į jį įsijausti iki galo? Ar jis taip vadinamas dėl to, kad galėtum išsilaikyti nepalūžęs?

Be temos

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos