…ties lūpų žiedu…

Plauti amžinai nenuplaunamą amžiną nuodėmę. Tai vienintelis būdas, kuriuo galiu pabėgti nuo savęs.
Nutrūkusi linija.
Aš nepamiršau.
Nes kai pasineriu po purvinu vandeniu, aš visą laiką jo ilgiuosi.
Mano žodžiai baigėsi.
Ir jis ištekėjo purvinu vandeniu man iš delnų.
Nesulaikomai.
Aš būčiau atleidusi jam viską, bet jis nebeprašė atleidimo.
Paskutinis bučinys- toks saldus ir toks šaltas.
Atsitiktinumas.
Laiko tarpas.
Užkeikimai.
Begalybė ir skambučiai, kuriuos, kaip sviestą, rytais tepame ant duonos.
„Davidoff“ saldumas.
Prakaituotos rankos ant liemens.
Tuščia marionetė, suvirpintom stygom.
Tiesiog instrumentas.
Bežodė.

Todėl aš nesakau, kad nenoriu tokio gyvenimo.
Aš nebenoriu jo visai.