01 juodoji ugnis.

ar tu esi ar tu esi 173 diena po lapkričio apatinių šilkas slystantis tarp šaltų delnų ir aukštose taurėse teliūskuojantis šampanas pašauk paukščius išskristi nes tai tik sapnas ir tu kuždi kuždi taip miela su rytu pasibaigs kai lieka tik smilkstančios nuorūkos ir kavos tirščiai porceliano puodeliuose
Pasikartoju kad viskas gerai gerai gerai kad normalu tik ašaros plauna tušą velniop juk vakarykštis
Palikti dienas kalendoriuje kaip kvėpavimas kartais palieka kūną o kad paliktų ir manąjį nes šiandien sunkiau nei bet kurią kitą dieną daug sunkiau nei pačią pirmą o juk turėjo atlėgti kad galėčiau kvėpuoti ir gyventi o negaliu esu silpna silpna ir niekas neguos sakydamas- esą viskas bus gerai nes juk tai aš- Mėja- pirmoji šitaip pasakiau plačiai šypsodama

Dvi dienos iki lapkričio o širdis jau buvo išėjusi

I feel grey.