Tiems, kurie skuba netekti.
- Nes rašo tik nelaimingi.
O paslaptis apie mano ateitį atskleista. Ir taip nesurežisuotų net Spylbergas. O aš dabar jau žinau, kur ta mirtis. Ir jei anksčiau svarstydavau- manyje ar šalia manęs, tai dabar jau žinau- visur. O taip ieškojau.
Išbandžiau visas kėdes, perdėliojau spintose skalbinius, išvaliau langus. Pagaliau- lempų gaubtus, durų plyšius, perverčiau visų knygų puslapius… bet neradau.
O buvo taip paprasta. Slepiasi tik tada, kai ieškome. O gal- kas ieško, tas randa?
Tik, kad manęs nebebus… Aš apie tai nepagalvojau.
Nebijok, Salomėja, viskas bus gerai. (Jei tik liksi gyva)
- Nes tai atrodo labai tikra.
Visus nepasakytus dalykus stengiuosi pamiršti. Nes dar nesu pasiruošusi to ištarti garsiai. Kas iš to, kad aš jau viską žinau, jei niekada to negalėsiu papasakoti kitiems? Nebent būčiau pasiryžusi viskam.
Kita vertus aš ir taip viskuo pranešu apie save. Netyra, darkyta, neaiškia, skubia svajonių kalba. Aš puikiai tvarkiausi su užuominomis ir ženklais, nors gal ir negalėjau mažiausiu gestu ar intonacija pakerėti, pravirkdyti ar prajuokinti, bet bent nepasiduodavau.
Nors ne. Man nereikia jokiio alibi. Aš nesijaučiu kalta, kad nieko neveikiu.
„ir jei klysti, tai klyst iki galo, kad daugiau klaidų nekartotum „
Va ir ne, blet, va ir ne.
