Pradžia » Be temos » Iškvėpuota isorija. Nelabai įmanoma, bet tikra.

Iškvėpuota isorija. Nelabai įmanoma, bet tikra.

3 kovo 2009

skaidrus kaip stiklas, kaip ašaros iš žaliausių pasaulyje akių ir saldus kaip morengo pyragaičiai ar orgazmas po akių vokais yra tas skausmas. Matuoju jį prisilietimais ir gaivaus oro kvėptelėjimais. Ir nepaleidžiu, laikau iki kraujo suspaustuose kumščiuose.

Nes mano medžiai jau kvepia ugnimi, o aš išaugu iš sniego kruopų ant šaligatvio kaip pienės, kaip piktžolės, kaip durnaropės. Ir dabar svarbiausia yra nepasiduoti, nes net plieno grandinės nutrūksta, o tai buvo tik voratinklis ant smilgų nurudenėjusioje pievoje. O juk už sekundės- pavasaris.
Kontrolė nėra valdymas, bet aš darau viską, ka liepia, nes reikia eiti,o tampu rožine lėle. Esu priversta atsargiau galvoti norus, nes ribos tikrame gyvenime neegzistuoja. Ir kiek upių dar reikės perplaukti, kad širdyje būtų ramybė ir kitame krante iš sėklų išaugtume liepsnojančiais medžiais, dingtume baltomis linijomis nuo glotnių paviršių, ištirptume cukrumi puikioje cappuccino kavoje ir išsipildytume karščiausiomis svajonėmis?
Jau geriau taip, nei užsidusinti meilės žiedlapiais.
Bereikia prisiminti smulkmenas ir išsaugoti.
Bet kokia kaina.

Be temos

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos