Pradžia » Be temos » Norėdama arba- „Minutės kaip amžinybės“

Norėdama arba- „Minutės kaip amžinybės“

26 rugsėjo 2008

09- 24 Ir aš turiu tūkstančius kvailų minčių, paslėptų piniginėje, degtukų dėžutėse, stalčiuose tarp apatinių, dienoraščiuose, tyloje, kai laukiu nesulaukdama. O gal nelaukiu? Gal vėluoju į savo kvailas banalias ir todėl universalias istorijas?
Svoris netrukdo keliauti. Taip greičiau atskiri grūdus nuo pelų. Bet silpnaregė. Aš silpnaregė. Aš nematau daiktų iš tolo. Ir viską pernelyg sureikšminu. Nes nejaučiu nei svorio, nei temperatūros svyravimų. Todėl prisirišu prie žmonių, kurių tikslas yra mane ignoruoti.

09- 26 O kai labiausiai nieko nesitikiu, sutinku ką nors, ko esu neverta (bet norėčiau). Ir sėdžiu priešais žodžio neištardama. Norėdama atsiriboti nuo visų šiame laike ir mieste, kurio visos gatvės klaidina; norėdama kad va šitaip, aha, būtent taip, palaikytų mane už rankos dar truputį. Na, dar truputėli. Norėdama labiau girdėti pauzes tarp žodžių, nei pačius žodžius, nes žodžiuose- tik tiesa. Labai nereikalinga ir nereikšminga. Norėdama, kad mane tik apkabintų, nes tada jau žinočiau, ar šitas krištolas dūžta ir pjausto rankas, o gal galiu į jį įsikibti? Norėdama išmesti telefoną pro važiuojančios mašinos langą, nes neturiu jau pateisinimų tam, kuriam užtenka karto per savaitę, o kitas 6 dienas esu priversta gulėti veidu į žemę ir mirti, kad vėl prisikelčiau septintąją.
Bet tik sėdžiu. Nes vis dar bijau ilgesio, todėl leidžiu visiems mane palikti; todėl nuryju ašaras ir šypsausi. Norėdama būti sentimentalesnė ir lengviau prienama, kad žodžiai laisvintų, o ne kalintų; kad pasibaigtų vis tie marionečių žaidimai, kurių niekaip neįstengiu nutraukti; kad visi žmonės, kurių neprisileidau bijodama savęs, grįžtu, ir kad mane laikytų.
Kad kas nors mane laikytų.
Nes šitos bedugnės- užmuša.

Maria_Mena_Miss_You_Love.mp3

Be temos

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos