Pradžia » Be temos » Paris je t’aime!

Paris je t’aime!

20 rugpjūčio 2008
Paskutinę naktį mes rūkome vieną po kitos pigias mėtines cigaretes, geriame balintą kavą ir konjaką “Chateau de Beaulon“.Rėjus su pertrūkiais tarp gurkštelėjimų, brazgina gitara “Everybody hurt’s“.
Mes pasakojame medžių istorijas ir paslaptis. Spėliojame, kas yra paukščiai ir kas už dangaus. Tyjos megztinis iš raudonų siūlų alpiai kvepia jazminais. O vasara jau irgi baigiasi. Seniai išbarstė žemuoges po šiltus delnus. Ir man čia tuoj tuoj viskas baigsis.
Vėl traukinių stotys. Lagaminai. Laukimas. Pro purviną langą žiuriu, kaip Paryžius mane palieka. Kaip cukrinės gatvės, cukriniai lietūs, cukrinis dangus, cukrinė upė plaukia pro šalį. Ciklų cikliukai viduje, nes skausmas yra skausmas, kaip jį bepavadinsi.

///

Įžengiu į butą, kur viskas savo vietose. Virtuvėje prie stalo suvalgau skrebutį. Jau tris valandas esu savo ankstesniame gyvenime, kuris, iš tiesų, nėra nei labai geras, nei visai blogas. Jis pilkas.
Kaip kraujas, kaip medus tas jausmas būti jaunai ir gyventi čia- Kaune, kur manęs geidžia, už mane moka, man įgrįsta, manęs nesupranta.
Norėčiau paspartinti šitą filmą, bet riba tarp “myliu” ir “nekenčiu” seniai išsitrynusi. Todėl gyvensiu kaip visi. Ir augsiu.

*tik šiaip mergiotė.

Be temos

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos