Dabar.

Vis tik Mildą paleido sekmadienį, nes prašėm ir maldavom. Tiesiai iš ligoninės nuvažiavom prie Jachtklubo supynių. Taksi vairuotojas visą kelią tai dirsčiojo į galinio vaizdo veidrodėlį, tai tiesiog atsisukdavo pažiūrėti į mus. Manau, jis nesuprato, kad mes su Milda beveik visada kalbamės tokiu tonu.

Popiet „Savame“ sutikau Olgą. Primygtinai reikalavo, kad užsukčiau į svečius. Sakė, norinti supažindinti mane su vienu vyru. „Žinau, kad įsimylėsi, bet neįsimylėk!“-kikeno. Skambėjo siaubingai…

Vakare su Milda nusibeldėm pas Faustą į tūsą. Šlykštus vakarėlis, kaip ir jo šeimininkas. Asmenybė kaip skorpiono. Buvo NUO-BO-DU. Kas antrą minutę norėjau nusižudyti. Padėtis pasitaisė tik kai pasirodė Marius- S. draugas. Kita vertus- Marius visų draugas.

Net keista. Tą vakarą pasaulis atrodė nuostabus.