K.Kepyklėlė.
Mildą paleis jau pirmadienį. Tada ją ir atidaužysiu už „Starką“ ir barbitūratus. O dabar tik einu pas ją ligoninėn tris kartus per dieną. Aiškinamės kaip mylim viena kitą. Dabar viskas atrodo gana juokinga. O tą kraupadienį, kol ją gaivino, aš kaip skerdžiama rėkiau laukiamajame ir širdį taip spaudė, kad jaučiausi ištikta infarkto. Ir paskui dar ilgai negalėjau liautis kūkčiojusi, tik mintyse jau skambėjo taip Mildos pamėgtos tirolietiškos dainelės.
Dar… Edgaras išsikrausto į Vilnių ir, visai kaip pagal Agnuš planą, nori, kad atsiimčiau pas jį paliktus daiktus: „The Corrs“ kompaktus, ilgas rožines pirštuotas kojines, J.Coe „Miego namus“, akių tušą ir dar ko gero begalę niekalų, kuriu neįstengiu netgi prisiminti. „Neturiu laiko „,- teisinuos, bet jis supranta, jis žino, kad tai išsisukinėjimas. Neturiu jokio noro jį matyti. O reiktų atiduoti ir jam jo nuosavybes: gezulišką džemperį, skėtį, laikrodį… Gregorian’us gražinsiu tik tuo atveju, jei pareikalaus.Taigi, susiklosčius nepavydėtinoms aplinkybėms, pakviečiau jį pas save. Tikiuosi, atsiskaityti tarpduryje.
Kas dar… Nuo padų lupasi oda. Plaukai neberaudoni. Bet, dievaži, turėjo būti ir ne juodi… Fyfiška misija- Kalėdoms tapti blondine.
Sunkiai tramdomas noras ką nors apsikabinti. Deimantė netgi dramblį išsivežė.